Naujausios apklausos rodo, kad dabartinis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas turi beveik vienodas galimybes užimti šalies vadovo postą. Prognozuojama, kad nė vienas politinis blokas neužsitikrins 61 mandato daugumos, būtinos vyriausybei suformuoti, todėl po rinkimų tikėtinos ilgos derybos. Dėl Izraelio proporcinės rinkimų sistemos visos šalies vyriausybės iki šiol buvo koalicinės. G. Eisenkotas, vadovaujantis partijai „Yashar“, yra pagrindinė „permainų bloko“ figūra. Šį bloką sudaro ideologiškai skirtingos partijos, kurių bendras tikslas – nušalinti B. Netanyahu nuo valdžios. Tarp kitų šio bloko lyderių minimi buvęs ministras pirmininkas Naftali Bennettas, Avigdoras Liebermanas bei kairiųjų pažiūrų buvęs generolas Yairas Golanas. B. Netanyahu galimybės išlikti valdžioje priklausys nuo to, ar jam pavyks atnaujinti sąjungą su kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijomis. Rinkimuose taip pat dalyvauja du arabų partijų blokai, kurie teoriškai galėtų tapti lemiama jėga, tačiau dauguma žydų partijų atmeta galimybę su jais bendradarbiauti. Svarbiausia rinkimų kampanijos tema tapo saugumas. Opozicija griežtai kritikuoja B. Netanyahu dėl saugumo sistemos nesėkmių, leidusių „Hamas“ kovotojams 2023 m. spalio 7 d. surengti išpuolius, per kuriuos žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o 251 buvo paimtas įkaitu. Opozicija reikalauja nepriklausomo tyrimo, kuriam B. Netanyahu priešinasi, teigdamas, kad komisija būtų šališka. Taip pat diskutuojama apie teisme nagrinėjamą B. Netanyahu korupcijos bylą bei prieštaringai vertinamą teismų sistemos reformą. Savo ruožtu B. Netanyahu pabrėžia savo patirtį saugumo srityje ir strateginius pasiekimus. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuos ministras pirmininkas paneigė, apie neva jo bandymus inicijuoti karinius veiksmus prieš Iraną, kuriems pasipriešino kariuomenės vadovybė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kita svarbi tema – šaukimas į kariuomenę. Vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti Aukščiausiojo Teismo sprendimo, pagal kurį ultraortodoksų žydų vyrai turėtų atlikti karo tarnybą, o tai kelia didelę įtampą visuomenėje. Gazos Ruožo klausimu G. Eisenkotas žada nutraukti „Hamas“ valdymą per 18 mėnesių, pasitelkiant JAV remiamą planą arba karines priemones. Jis taip pat pasisako už griežtesnes priemones prieš ekstremistinių pažiūrų žydų naujakurius Vakarų Krante. Rinkimų rezultatai bus pradėti skelbti antradienį 22 val. Lietuvos laiku, tačiau galutinius duomenis gali pakoreguoti karių ir rezervistų balsai, kurie bus skaičiuojami vėliau. Jei nė vienam blokui nepavyks suformuoti daugumos, šaliai gali grėsti politinė aklavietė ir nauji rinkimai, panašiai kaip 2019–2022 metais, kai per trejus metus vyko penkeri parlamento rinkimai.